Teisinė praktika, grįsta pasitikėjimu
Jonas Jonaitis gimė 1982 m. kovo 12 d. Kaune. 2008 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, kur įgijo vienpakopį teisinį išsilavinimą.
Nuo 2005 m. dirba teisinį darbą. Nuo 2013 m. kartu su partneriais advokatais A. Petrausku ir R. Kazlausku įsteigė advokatų kontorą „Jonaitis, Petrauskas, Kazlauskas ir partneriai".
Bendrauju lietuvių, anglų, rusų ir vokiečių kalbomis.
Teisinės paslaugos
Spauskite ant kortelės, kad pamatytumėte išsamesnę informaciją.
Nuo kontakto iki rezultato
Susisiekite
Užpildykite formą arba paskambinkite.
Pirminė konsultacija
Aptariame situaciją ir galimus sprendimo būdus.
Veiksmų planas
Įvertinu dokumentus ir pasiūlau strategiją.
Atstovavimas
Atstovauju Jums nuo bylos pradžios iki rezultato.
Teismų praktika ir patirtis
Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
Bausmė turi atgrasyti, nubausti, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, padėti pasitaisyti ir užtikrinti teisingumą. Ji turi būti proporcinga padarytai veikai.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-613-307/2015.
Bendrovės vadovas nuteistas už didelės vertės lizinguojamo turto iššvaistymą: transporto priemones be leidimo išnuomojo užsienio įmonei ir jų negrąžino. Paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 3 metams, ir žalos atlyginimas.
Apeliacinis skundas atmestas: teismas konstatavo netiesioginę tyčią, o maždaug penkerių metų proceso trukmė nepripažinta pagrindu švelninti bausmę.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
Teismas vertina veikos pavojingumą, kaltės formą, motyvus, stadiją, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-613-307/2015.
Teismas pažymėjo, kad bausmė, mažesnė už sankcijos vidurkį, kartu su papildomomis pareigomis yra adekvati, o BK 54 straipsnio taisyklės nepažeistos.
Proceso trukmė vertinta pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos kriterijus ir nepripažinta nepateisinamai ilga.
Aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę
Teismas pasveria lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pagal jas nustato bausmės rūšį bei dydį, atsižvelgdamas į sankcijos vidurkį.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-586-398/2015.
Trys asmenys nuteisti už nužudymą, padarytą itin žiauriai ir iš chuliganiškų paskatų. Apeliaciniai skundai dėl bausmių švelninimo atmesti.
Teismas nurodė, kad mažesnis vieno bendrininko aktyvumas nepanaikina jo atsakomybės, o prisipažinimas ir gailėjimasis vertinami kartu su sunkinančiomis aplinkybėmis.
Švelnesnė bausmė, kai sankcija aiškiai prieštarautų teisingumui
Teismas gali skirti švelnesnę bausmę, nei numato straipsnio sankcija, tačiau turi motyvuoti išimtines aplinkybes, įvertinęs ir veiką, ir kaltininko asmenybę.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-455-648/2015 (2015-11-03).
Už narkotinių medžiagų platinimą, kai sankcija numato tik laisvės atėmimą, paskirtas 80 parų areštas. Prokuroro kasacinis skundas atmestas.
Teismas atsižvelgė į prisipažinimą, jauną amžių, darbą ir tai, kad pardavimas buvo atsitiktinis, o ne sistemingas.
Bausmė, kai yra ir lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių
Bausmės rūšis ir dydis parenkami įvertinus aplinkybių skaičių, pobūdį ir tarpusavio santykį, laikantis teisingumo principo.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-586-398/2015.
Teismas pabrėžė, kad bausmė turi būti ne tik formaliai teisėta, bet ir tinkamai individualizuota, skaičiuojant nuo sankcijos vidurkio.
Bausmės nepripažintos per griežtomis; nepilnamečiui taikytos specialios BK 90 ir 91 straipsnių nuostatos.
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
Bausmės vykdymo atidėjimas palengvina kaltininko padėtį, tačiau pats savaime nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-433-677/2015 (2015-11-03).
Byla dėl sukčiavimo organizuotoje grupėje. Kasacinis skundas atmestas – kasacinis teismas vertina tik teisės taikymą, ne įrodymus.
Bausmės vykdymo atidėjimas palengvina asmens teisinę padėtį, tačiau nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis
Lengvinančia aplinkybe laikomas savanoriškas esminių aplinkybių pripažinimas, o ne prisipažinimas tik surinktų įrodymų akivaizdoje.
Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-574-518/2015 (2015-10-30).
Nuoširdus gailėjimasis nepripažintas, nes kaltininkas prisipažino tik iš dalies, o sumokėtos laidojimo išlaidos vertintos ne kaip gailėjimosi įrodymas.
Pripažintas savanoriškas žalos atlyginimas; bausmė sumažinta nuo 12 iki 10 metų laisvės atėmimo.
Savanoriškas žalos atlyginimas
Visiškas žalos atlyginimas iki nuosprendžio yra lengvinanti aplinkybė; praktikoje gali būti įvertintas ir reikšmingos dalies atlyginimas.
Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-574-518/2015 (2015-10-30).
Beveik visos turtinės žalos atlyginimas pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Atsižvelgus į tai, bausmė sumažinta nuo 12 iki 10 metų, sumažintas ir priteistos neturtinės žalos dydis.
Baudžiamojo įstatymo galiojimas laike
Pasikeitus „nedidelės vertės turto“ sampratai, švelnesnis įstatymas taikytas atgaline data.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-429-303/2015 (2015-10-27).
Po 2015 m. BK 190 straipsnio pakeitimo veika perkvalifikuota į nedidelės vertės turto sugadinimą, o suėjus senaties terminui ta bylos dalis nutraukta.
Toks sprendimas pritaikytas ir bendrininkams, kurie nuosprendžio neskundė.
Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą
Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, įtarimo pagrįstumas atskirai nebevertinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-545-495/2015 (2015-10-30).
Nuteistasis bandė gabenti apie 4,37 kg metamfetamino, paslėpto atsarginiame rate; sulaikius veika liko pasikėsinimo stadijoje.
Nuosprendis paliktas galioti; panaikinta tik ta dalis, kuria buvo pratęstas suėmimas, nes nesilaikyta nustatytos tvarkos.
Bendrininkų grupė
Bendra atsakomybė galima tik esant susitarimui padaryti konkretų nusikaltimą; esant netiesioginei tyčiai, kiekvienas atsako už savo veiksmus.
Bendrininkavimas reiškia, kad nusikaltimą padaro keli asmenys bendrai. Kad atsakomybė būtų bendra, būtina įrodyti susitarimą padaryti būtent tą nusikaltimą.
Jei susitarimo įrodyti nepavyksta, o asmenų veiksmai skiriasi, kiekvienas atsako už tai, ką padarė pats ir ką suvokė. Tai ypač svarbu, kai kaltinimas grindžiamas netiesiogine tyčia.
Praktinė reikšmė: gynyboje verta atskirti, ką konkretus asmuo žinojo ir ką jis pats padarė.
Organizuota grupė
Įrodymų patikimumas vertinamas pagal jų gavimo būdą ir tarpusavio patikrinimą; skundžiamo nuosprendžio motyvai pripažinti išsamiais.
Organizuota grupė laikoma sunkinančia aplinkybe, todėl teismai ypač kruopščiai tikrina, ar grupės požymiai įrodyti. Svarbu stabilus susitarimas, vaidmenų pasiskirstymas ir ilgesnis bendras veikimas.
Vertinant įrodymus, teismas žiūri, kaip jie gauti ir ar patvirtina vienas kitą. Nuosprendis turi būti motyvuotas išsamiai – kiekvienam asmeniui atskirai.
Praktinė reikšmė: apskundžiant nuosprendį verta tikrinti ne tik kvalifikaciją, bet ir tai, ar motyvai atskleidžia kiekvieno nario vaidmenį.
Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė
Juridinis asmuo atsako tik tada, kai nusikalstamą veiką jo naudai ar interesais padarė fizinis asmuo.
Juridinis asmuo gali atsakyti baudžiamąja tvarka tik tada, kai nusikalstamą veiką jo naudai ar interesais padarė fizinis asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus ar galimybes veikti įmonės vardu.
Vien tai, kad nusikaltimą padarė darbuotojas, dar nereiškia, kad atsakyti turi įmonė. Vertinama, ar veika buvo susijusi su įmonės veikla ir interesais.
Praktinė reikšmė: įmonėms verta turėti aiškią vidaus kontrolę ir aiškiai apibrėžtus darbuotojų įgaliojimus.
Bausmės vykdymo atidėjimas
Bausmės vykdymas gali būti atidėtas 1–3 metams, kai paskirta bausmė neviršija įstatymo ribų, o jos vykdymas pakenktų socialiniams ryšiams ar darbui.
Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, kai paskirta bausmė neviršija įstatyme nustatytos ribos, o jos tuojautinis vykdymas pakenktų asmens socialiniams ryšiams, darbui ar šeimai. Atidėjimas skiriamas tam tikram terminui – nuo vienų iki trejų metų.
Teismas vertina asmenybę, elgesį po nusikaltimo ir tikimybę, kad bausmės tikslų bus pasiekta be realaus laisvės atėmimo.
Praktinė reikšmė: svarbu pateikti darbo, šeimos ir elgesio dokumentus, kurie rodo, kad asmuo gali pasitaisyti be izoliacijos.
Vykdytojas ir organizatorius organizuotoje grupėje
Organizuotos grupės nariai laikomi vykdytojais, todėl jų vaidmenų pagal BK 24 str. atskirai nustatinėti nereikia.
Kai nusikaltimą daro organizuota grupė, jos nariai paprastai laikomi vykdytojais. Todėl atskirai nustatinėti kiekvieno grupės nario vaidmenį pagal bendrininkų rūšis dažniausiai nereikia.
Vaidmenys vis tiek svarbūs skiriant bausmę: aktyvumas ir indėlis į nusikaltimą gali atsispindėti bausmės dydyje.
Praktinė reikšmė: gynyba dažniausiai orientuojama ne į kvalifikaciją, o į bausmės individualizavimą.
Padėjėjo atsakomybė
Padėjėjo tyčia reiškia suvokimą, kad prisidedama prie bendro nusikaltimo; jei vykdytojas tik pasikėsino, padėjėjas atsako už bendrininkavimą pasikėsinime.
Padėjėjas yra asmuo, kuris sąmoningai padeda kitam padaryti nusikaltimą – duoda priemonių, informacijos ar kitaip palengvina jo vykdymą. Būtina tyčia: asmuo turi suvokti, kad prisideda prie bendro nusikaltimo.
Jei vykdytojas nusikaltimo nebaigė ir tik pasikėsino, padėjėjas atsako už bendrininkavimą pasikėsinime.
Praktinė reikšmė: gynyboje svarbu parodyti, ką asmuo suvokė ir ar tikrai žinojo apie planuojamą nusikaltimą.
Sunkus sveikatos sutrikdymas: tyčia ar neatsargumas
Tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 135 str., neatsargus – pagal BK 137 str.; nuosprendyje atskirtos neatsargumo formos.
Sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tyčia arba dėl neatsargumo, ir nuo to priklauso kvalifikacija bei bausmė. Tyčinis sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 135 str., neatsargus – pagal BK 137 str.
Teismas vertina smūgio pobūdį, jėgą, vietą, kaltininko elgesį prieš ir po smurto bei tai, ką jis galėjo numatyti.
Praktinė reikšmė: kaltės formos nustatymas dažnai yra svarbiausias bylos klausimas, todėl jam verta skirti daugiausia dėmesio.
Tyčia smūgiuojant į galvą
Sąmoningi smūgiai į galvą vertinami kaip tyčiniai, nes kaltininkas numato galimas mirtinas pasekmes.
Sąmoningi smūgiai į galvą dažnai vertinami kaip tyčiniai, nes kaltininkas gali numatyti, kad pasekmės bus sunkios, net mirtinos. Tokiu atveju svarbus tyčios turinys, o ne tik gautas rezultatas.
Teismai atsižvelgia į smūgių skaičių, jėgą, aukos padėtį, ginklų ar kitų priemonių naudojimą.
Praktinė reikšmė: gynyboje svarbu nuodugniai analizuoti įvykio aplinkybes ir tai, ką kaltininkas realiai suvokė.
Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas
Didelė žala pagal BK 228 str. apima ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, pavyzdžiui, reputacijai.
Ribą tarp nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo dažnai nustato žalos dydis. Didelė žala pagal BK 228 str. apima ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, pavyzdžiui, reputacijai.
Teismas vertina visą žalą kartu, todėl neturtinė žala gali pakeisti veikos kvalifikaciją.
Praktinė reikšmė: nustatant žalą verta rinkti įrodymus apie visas pasekmes, o ne vien finansinį nuostolį.
Bankroto bylos iškėlimas teisme
Teismingumas nustatomas pagal buveinę pareiškimo priėmimo metu – vėlesnis adreso pakeitimas jo nekeičia. Teismas nemokumą gali vertinti ir pagal savo turimus duomenis.
Bankroto bylos teismingumas nustatomas pagal įmonės buveinę pareiškimo priėmimo metu. Vėlesnis buveinės pakeitimas bylos teismingumo nekeičia.
Teismas, spręsdamas dėl nemokumo, gali remtis ne tik šalių pateiktais duomenimis, bet ir turimais registrų bei institucijų duomenimis.
Praktinė reikšmė: prieš teikiant pareiškimą verta patikrinti buveinės duomenis ir surinkti išsamius įrodymus apie įmonės finansinę padėtį.
Kreditorių reikalavimų tvirtinimas ir tenkinimas
Reikalavimų tvirtinimas panašus į civilinį procesą; patvirtinti reikalavimai peržiūrimi tik išimtiniais atvejais, pasikeitus jų dydžiui.
Kreditorių reikalavimų tvirtinimas bankroto procese panašus į civilinį procesą: kreditorius pateikia reikalavimą su įrodymais, o administratorius ir kiti dalyviai gali jį ginčyti.
Patvirtinti reikalavimai peržiūrimi tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, pasikeitus jų dydžiui.
Praktinė reikšmė: reikalavimą verta pateikti laiku ir su visais dokumentais – vėliau jį pakeisti yra sunku.
Restruktūrizavimo bylos iškėlimas
Teismas vertina, ar įmonė turi realią galimybę atkurti mokumą; atsisakoma tik tada, kai sunkumų akivaizdžiai neįmanoma įveikti.
Restruktūrizavimo bylą teismas iškelia, kai įmonė turi realią galimybę atkurti mokumą. Atsisakoma tik tada, kai sunkumų akivaizdžiai neįmanoma įveikti.
Vertinamas įmonės verslo modelis, pajamų šaltiniai, turto struktūra ir pateiktas planas.
Praktinė reikšmė: pareiškimą verta teikti kuo anksčiau, kol įmonės finansinė padėtis dar leidžia parengti patikimą planą.
Restruktūrizavimo bylos nutraukimas
Byla nutraukiama, jei planas nepateikiamas per 6 mėnesius; teismas šį terminą gali vieną kartą pratęsti iki 1 mėnesio.
Restruktūrizavimo byla nutraukiama, jei per nustatytą terminą nepateikiamas planas. Plano rengimo terminas – 6 mėnesiai, ir teismas jį gali vieną kartą pratęsti iki 1 mėnesio.
Planas turi būti realus ir paremtas skaičiais, o ne bendromis nuostatomis.
Praktinė reikšmė: plano rengimą reikia pradėti iš karto, nes termino praleidimas gali baigtis byla nutraukimu.
Proceso atnaujinimas
Prašymą reikia pateikti per 3 mėnesius nuo pagrindo paaiškėjimo. Proceso atnaujinimas negali būti naudojamas vien bylai išnagrinėti iš naujo.
Proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė: jis galimas tik įstatyme numatytais pagrindais, pavyzdžiui, paaiškėjus naujiems esminiams faktams. Prašymą reikia pateikti per 3 mėnesius nuo pagrindo paaiškėjimo.
Tai nėra galimybė bylą nagrinėti iš naujo dėl to, kad šalis nepatenkinta rezultatu.
Praktinė reikšmė: svarbu iš karto fiksuoti, kada sužinojote apie naują aplinkybę, ir laikytis termino.
Atskirasis skundas ir jo nagrinėjimo ribos
Apeliacinis teismas nagrinėja skundo faktinį ir teisinį pagrindą bei patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėdamas atskirąjį skundą, apeliacinis teismas tikrina skundo faktinį ir teisinį pagrindą bei patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, net jei skunde apie juos nekalbama.
Skundo ribos yra aiškiai apibrėžtos, todėl svarbu tiksliai suformuluoti, kuri nutarties dalis ginčijama ir kodėl.
Praktinė reikšmė: skundas turi būti konkretus: nurodykite, kokią teisės normą teismas pažeidė.
Bylos sustabdymas dėl kitos bylos
Privalomas sustabdymas taikomas tik esant tiesioginiam teisiniam ryšiui tarp bylų; jei teismas faktus gali nustatyti pats, byla nestabdoma.
Byla sustabdoma privalomai tik tada, kai tarp bylų yra tiesioginis teisinis ryšys: vienoje byloje nustatomi faktai privalomi kitai bylai. Jei teismas faktus gali nustatyti pats, bylos sustabdyti nereikia.
Sustabdymas gali užtęsti procesą, todėl teismai jo nesiima formaliai.
Praktinė reikšmė: prašant sustabdyti bylą, reikia aiškiai parodyti, kaip kita byla lems šios bylos rezultatą.
Laikinosios apsaugos priemonės
Priemonės vertinamos preliminariai; vien nurodyti sunkumai dėl turto arešto jų taikymui nekliudo.
Laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą. Jų taikymo pagrindas vertinamas preliminariai, nesprendžiant bylos iš esmės.
Vien nurodyti sunkumai dėl turto arešto jų taikymui nekliudo, jei yra realus pavojus, kad vėliau sprendimo bus sunku įvykdyti.
Praktinė reikšmė: prašymą verta paremti konkrečiais įrodymais apie riziką, kad turtas bus perleistas ar paslėptas.
Laikinosios apsaugos priemonės ginče dėl aukciono
Priemonės turi atitikti reikalavimus; turtą išsaugoti buvo būtina, kad būsimo sprendimo įvykdymas netaptų neįmanomas.
Ginče dėl aukciono laikinosios apsaugos priemonės gali būti būtinos, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas netaptų neįmanomas, pavyzdžiui, jei turtas bus parduotas trečiajam asmeniui.
Priemonės turi būti proporcingos: jos neturi pernelyg varžyti kitos šalies teisių.
Praktinė reikšmė: prašant sustabdyti aukcioną, svarbu parodyti, kad turtas po pardavimo gali būti nebegrąžinamas.
Ieškinys, nenagrinėtinas teisme
Energetikos inspekcijos sprendimas pagal Energetikos įstatymą ginčijamas kita tvarka, ne įprastu ieškiniu teisme.
Ne visi ginčai gali būti sprendžiami įprastu ieškiniu teisme. Kai ginčijamas valstybės institucijos sprendimas pagal specialų įstatymą, dažnai taikoma kita ginčų nagrinėjimo tvarka, pavyzdžiui, administracinė.
Pasirinkus netinkamą kelią, ieškinys gali būti atmestas ar nenagrinėtas, o laikas prarastas.
Praktinė reikšmė: prieš kreipiantis į teismą reikia įvertinti, kokia tvarka ginčas turi būti sprendžiamas.
Sutarčių neįvykdymo padariniai
Mokėjimų vėlavimo įstatymas taikomas prioritetiškai prieš CK 6.210 str.; palūkanos skaičiuojamos, kai kreditorius įvykdė prievolę, o atsiskaityta pavėluotai.
Pavėlavus atsiskaityti, kreditorius gali reikalauti palūkanų ir kompensacijų. Mokėjimų vėlavimo įstatymas taikomas prioritetiškai prieš CK 6.210 str., todėl svarbu pasirinkti tinkamą teisinį pagrindą.
Palūkanos skaičiuojamos, kai kreditorius įvykdė savo prievolę, o atsiskaityta pavėluotai.
Praktinė reikšmė: reikalavimą verta formuluoti pagal specialų įstatymą ir tiksliai paskaičiuoti terminus.
Piniginės prievolės ir per didelės palūkanos
PVM sąskaitų gavimo neigimas vertintas kaip vengimas vykdyti prievolę, o 75 % visos skolos siekiančios palūkanos pripažintos neprotingai didelėmis.
Skolininko elgesys vertinamas kaip prievolės vengimas, kai neigiama gauti dokumentai, nors jie buvo pateikti. Sutartyje nustatytos per didelės palūkanos teismas gali sumažinti.
Palūkanos, siekiančios didelę dalį skolos, gali būti pripažintos neprotingai didelėmis.
Praktinė reikšmė: sutartyje verta nustatyti protingas palūkanas ir saugoti įrodymus apie dokumentų pateikimą.
Netesybos ir sutarčių aiškinimas
Užsakovo patvirtinta sąmata tampa rangos sutarties dalimi.
Užsakovo patvirtinta sąmata tampa rangos sutarties dalimi. Tai reiškia, kad ji turi įtakos darbų apimčiai ir kainai, o vėliau ją ginčyti sunku.
Netesybų dydį teismas gali mažinti, jei jos akivaizdžiai per didelės, tačiau sutartys aiškinamos pagal šalių tikrąją valią.
Praktinė reikšmė: sąmatą verta tikrinti prieš pasirašant ir aiškiai užfiksuoti visus pakeitimus raštu.
Pirkimo dalijimas į dalis
Įstatymas neįpareigoja skaidyti pirkimo į dalis – tai perkančiosios organizacijos sprendimas, tačiau jis negali riboti konkurencijos ar racionalaus lėšų naudojimo.
Perkančioji organizacija pati sprendžia, ar skaidyti pirkimą į dalis. Įstatymas to neįpareigoja, tačiau sprendimas negali riboti konkurencijos ar nepagrįstai didinti kaštų.
Teismai vertina, ar pirkimo sąlygos neribojo tiekėjų ir ar buvo racionaliai naudojamos lėšos.
Praktinė reikšmė: pirkimo sąlygas verta ginčyti, kai jos neproporcingai riboja dalyvių ratą.
Kada galimos pigios ir greitos skyrybos?
Kai abu sutuoktiniai susitaria dėl visų esminių klausimų. Reikia sutarti dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos, turto dalybų ir skolų. Be susitarimo skyrybos tampa ilgos ir brangios.
Greitos ir pigios skyrybos galimos tik tada, kai sutuoktiniai sutaria dėl visko: vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo su vaikais tvarkos, turto dalybų ir skolų.
Pasirengti verta iš anksto: surinkti turto dokumentus, sutartis ir sutarimus užrašyti raštu. Tada teismui lieka tik patvirtinti susitarimą.
Svarbu: jei nors vienas klausimas lieka ginčytinas, skyrybos užtrunka ir kainuoja brangiau.
Kiek svarbi vaiko nuomonė skyrybų byloje?
Svarbi, bet ne lemiama: teismas vaiką išklauso ir į jo norą atsižvelgia, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Vertinamas vaiko amžius, branda ir tai, kaip susiformavo jo noras. Kilus abejonių dėl tėvų įtakos, gali būti skiriama ekspertizė.
Teismas vaiką išklauso ir į jo norą atsižvelgia, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaiko amžius ir branda lemia, kiek jo nuomonė svarbi.
Kilus abejonių dėl tėvų įtakos, gali būti skiriama vaiko teisių apsaugos specialistų ar psichologo ekspertizė.
Svarbu: vaiko nereikėtų raginti pasirinkti vieno iš tėvų – tai gali pakenkti ir vaikui, ir bylai.
Ar tėvui nemokant alimentų pagal taikos sutartį galima kreiptis į antstolį?
Taip – gavus iš teismo vykdomąjį raštą. Teismo patvirtinta taikos sutartis vykdoma kaip teismo sprendimas. Piktybiškai vengiant mokėti, gali kilti ir baudžiamoji atsakomybė.
Taikos sutartis, patvirtinta teismo, vykdoma kaip teismo sprendimas. Todėl nemokant alimentų galima kreiptis į antstolį, gavus iš teismo vykdomąjį raštą.
Antstolis gali išieškoti skolą iš atlyginimo, sąskaitų ar turto. Jei skola didelė ir vengiama mokėti piktybiškai, gali kilti ir baudžiamoji atsakomybė.
Svarbu: vykdomąjį raštą verta gauti kuo anksčiau, nes tuomet išieškojimas prasideda greičiau.
Ar galima susigrąžinti antstolio per pigiai parduotą turtą?
Taip – varžytynių aktą galima ginčyti teisme. Ieškinį reikia pateikti per 1 metus ir įrodyti, kad kaina buvo esmingai mažesnė už rinkos vertę.
Antstolio parduoto turto varžytynių aktą galima ginčyti teisme. Ieškinį reikia pateikti per 1 metus ir įrodyti, kad kaina buvo esmingai mažesnė už rinkos vertę.
Svarbu išsaugoti turto vertinimo dokumentus ir, jei reikia, užsisakyti nepriklausomą vertinimą.
Svarbu: terminas yra griežtas, todėl su ieškiniu delsti nereikėtų.
Kam atitenka skolos skolininkui mirus?
Skolas kartu su turtu perima palikimą priėmę paveldėtojai. Palikimo galima atsisakyti. Jei abejojate, palikimą verta priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą – tada aišku, kokios skolos paveldimos.
Mirus skolininkui, skolos kartu su turtu pereina palikimą priėmusiems paveldėtojams. Paveldėtojas atsako tik iki paveldėto turto vertės.
Palikimo galima atsisakyti. Jei abejojate, galima palikimą priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą – tada aišku, kokios skolos paveldimos.
Svarbu: terminai palikimui priimti ar atsisakyti yra riboti, todėl verta kreiptis į notarą iš karto.
Nusipirkau areštuotą automobilį – ką daryti?
Be pardavėjo kreditoriaus sutikimo areštuoto automobilio įregistruoti nepavyks, todėl gali tekti jį grąžinti. Prieš mokant pinigus verta patikrinti dokumentus ir registraciją kartu su pardavėju. Per pigiai parduotą automobilį kreditoriai gali ginčyti.
Areštuoto automobilio be pardavėjo kreditoriaus sutikimo įregistruoti nepavyks, todėl gali tekti jį grąžinti. Prieš mokant pinigus verta patikrinti dokumentus ir registraciją kartu su pardavėju.
Jei automobilis parduotas už akivaizdžiai per mažą kainą, sandorį kartais galima ginčyti.
Svarbu: prieš pirkdami patikrinkite turto suvaržymus viešuose registruose.
Kas moka mokesčius už nuomojamą būstą?
Kai fizinis asmuo nuomoja būstą fiziniam asmeniui, mokesčius moka nuomotojas. Pajamas galima deklaruoti kasmet arba įsigyti verslo liudijimą. Jei nuomininkas yra įmonė, mokestį apskaičiuoja ir sumoka ji.
Kai fizinis asmuo nuomoja būstą fiziniam asmeniui, mokesčius moka nuomotojas. Pajamas galima deklaruoti kasmet arba įsigyti verslo liudijimą.
Jei nuomininkas yra įmonė, mokestį apskaičiuoja ir sumoka ji. Tai verta aptarti nuomos sutartyje.
Svarbu: nuomos sutartis rašykite raštu ir aiškiai nurodykite, kas atsako už mokesčius.
Atsakymai parengti pagal ankstesnes publikacijas. Teisės aktai keičiasi – dėl savo situacijos pasikonsultuokite.
Reikia teisinės pagalbos?
Rezervuokite individualią konsultaciją ir rasime geriausią sprendimą.